Įsigalioji nauja tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2023 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 2023-05891 „Dėl išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodika“.
Naujoje metodikoje atsirado papildomi poreikiai naujiem matavimams atlikti ir aritmetikos skaičiavimuose.
Pastatų auditas: reikšmė, procesai ir naujausios tendencijos
Pastatų auditas yra svarbus procesas, leidžiantis įvertinti pastato techninę būklę, energetinį efektyvumą, saugumą bei atitikimą teisės aktų reikalavimams. Ši procedūra tampa vis svarbesnė dėl sparčiai augančių energetikos išlaidų, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir didėjančio dėmesio tvarumui. Pastatų auditas ne tik padeda identifikuoti problemas, bet ir leidžia rasti sprendimus, kurie padidina pastato vertę bei sumažina eksploatacines sąnaudas.
Kas yra pastatų auditas?
Pastatų auditas apima kompleksinį pastato būklės vertinimą, kuris gali apimti:
- Energetinį auditą – analizuojamas pastato energijos suvartojimas, nustatomos šilumos nuostolių vietos ir pateikiamos rekomendacijos energijos taupymui.
- Statybinį-techninį auditą – tikrinama konstrukcijų būklė, medžiagų kokybė ir galimi defektai.
- Aplinkosaugos auditą – vertinamas pastato poveikis aplinkai ir galimybės sumažinti taršą.
- Saugumo auditą – apima priešgaisrinės saugos, elektros instaliacijos ir kitų sistemų patikrą.
Naujausios pastatų audito tendencijos
- Technologijų įtraukimas
Naujausi sprendimai leidžia pastatų auditui tapti daug tikslesniu ir greitesniu. Pavyzdžiui, naudojami termovizoriai padeda nustatyti šilumos nuostolių vietas, o dronai ir 3D skeneriai leidžia įvertinti pastato būklę net sunkiai pasiekiamose vietose. Taip pat populiarėja dirbtinio intelekto (AI) įrankiai, kurie analizuoja didelius duomenų kiekius, siekiant pateikti tiksliausias rekomendacijas.
- Dėmesys energiniam efektyvumui ir tvarumui
Didėjant energijos kainoms ir stiprėjant klimato kaitos iššūkiams, pastatų auditas dažnai orientuojamas į energijos taupymo sprendimus. Populiarėja rekomendacijos dėl saulės baterijų, modernių šildymo sistemų ir izoliacinių medžiagų diegimo. Be to, daug dėmesio skiriama žiedinei ekonomikai – medžiagų pakartotiniam naudojimui renovacijos metu.
- Teisiniai pokyčiai ir reikalavimai
Europos Sąjunga vis aktyviau skatina energijos vartojimo efektyvumą ir numato, kad iki 2030 m. visi nauji pastatai turės būti beveik nulinės energijos. Tai lemia didesnį dėmesį esamų pastatų modernizacijai ir reguliariam auditui.
- Proaktyvus požiūris į pastatų priežiūrą
Vis daugiau pastatų savininkų ir valdytojų renkasi atlikti auditus ne tik dėl teisės aktų reikalavimų, bet ir siekdami sumažinti eksploatacines išlaidas bei padidinti pastatų vertę rinkoje. Investicijos į išankstinį pastato būklės įvertinimą padeda išvengti brangių gedimų ateityje.
Pastatų auditas tampa neatsiejama nekilnojamojo turto priežiūros ir plėtros dalimi. Jis ne tik padeda išvengti techninių gedimų ir sutaupyti energijos, bet ir skatina atsakingą požiūrį į aplinką bei tvarią architektūrą. Tobulėjančios technologijos ir didesnis dėmesys tvarumui lemia, kad ši sritis ir toliau sparčiai vystysis, prisidedant prie tvaresnio pasaulio kūrimo.